sutepti

sutèpti, sùtepa, sùtepė tr. Rtr, Š, KŽ; L 1. NdŽ ištrinti paviršių tepalu ar kuo skystu, patepti: Ištrinko ana, išplovė, su tais žąsiniais taukais sùtepė Tl. Sùtepiau su taukas, i suėdė pelės [batus] Nv. Tuo purvu sutepė akis žmogaus, nu užgimimo neregančio M.Valanč. Sutepęs sviestu dvi riekes duonos įdėjo ant kelio Ėr. Liuob atnešti ten į jaują kokios duonos su sviestu suteptõs Bdr. Ana atpjovė duonos, sùtepė su sviestu Tl. Pietams duonos sutèps su sviestu Gd. Du blynus suvalgiau sukepus, du sutẽpus (juok.) Švnč. ^ Jau ir tavo galva smetona suteptà (pražilusi) Slk. Jau taip saldžiai sulipusios akys, tiesiog žodžiais neapsakysi – lyg medumi suteptos rš. | refl. tr.: Eina vyrai plaukus susitẽpę – gražiau stova Krš. Sustẽpus blynelį pečiun pasideda Klt. ║ M.Valanč gydyti įtrinant kokiu tepalu: Sùtepė vaistais, visa smirdžiu Bb. Kap nesùtepu [vaistais], nesurišu, tai nepaeinu, kap sąnarius suka Pv. | Ištrėšk vaistų i sutèpk [išnertą obels šaką], gal sugys Rdn. 2. Q82, MŽ11, Sut, N, I, LL224, BŽ107, NdŽ, Žl padaryti nešvarų: Tu su tepylomis mane sùtepei J. Suteptañ patale nenoriu gulėt, prašysiu perklot Adm. Su molinoms rankoms rišais kuskelę ir kertes sùtepei Vkš. Nesuteptì y[ra], tik parskalauti baltinius Akm. In atšlaimo šoko, tai jaunoja savo suknią ir sùtepė dėlto, sužolėjo Slk. Nenoriu sutèpt naują knygą i neimu Sdb. Snargliau, eik pirma, mokykis kakalį šildyt ir savo pono sùteptus sopagus nušluostyt K.Donel. Išsprūdo jam puodelis su dažylomis, nukrito stačiai tamstai ant nugaros ir sutepė visus rūbus Blv. Čystos muno kojelės, nesutepsiu trobelės (d.) Krtn. O nieko nebijos, idant nesuteptų̃s palytėjimu kūno numirusio DP182. ^ Baltas balto nesuteps LTsV229(Šll). | refl. intr., tr. N, I, LL233, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Kv, Krs: Šuo susitẽpęs purvuose J. Pabraukė par sieną i susìtepė Žeml. Apsijuosk su kvartūgu, ka nesusitèptumi Pln. Kai prireikia blynus kepti, bijo rankas susitèpti (d.) Nm. ^ Prie plikio prisišlėjęs susitepsi TŽV626(Ps). 3. I, LL105, NdŽ prk. padaryti netyrą, suteršti gerą vardą, apjuodinti, subjauroti: Viskas čia buvo šventiškai iškilminga, skaistu, nesutepta J.Avyž. Kad jau ir sutepei savo sąžinę tu, veidmainy, tai nors Šimonių vardas tegu nebus valkiojamas po kalėjimus I.Simon. Gulėtų sau grabe žemėmis apkasta ir atminimą nesuteptą būtų palikusi LzP. Rūpi, kad savo gerąjį rašytojos vardą nesuteptą išlaikytum J.Jabl. Ne kas ing burną įeina, sutepa žmogų, bet kas iš burnos išeina, tai sutepa žmogų GNMt15,11. Jei nori, tu gali padaryti mane nesuteptą SkvMt8,2.

suteptinaĩ adv. I: Nesuteptinai Sut. | refl. NdŽ: Niekas negali prisiekti, kad per savo gyvenimą būtų išlikęs nesusitepęs vagystės nuodėme Blv. ^ Nesusitepsi jaunas, neverksi senas LTR(Šš).

4. LL301, NdŽ šnek. nelygiai, negražiai parašyti.

◊ kaĩp sùteptas apie riebų, gražų: Kiaulaitė graži kàp suteptà LKKXIII126(Grv). nósį (nósę) susitèpti nustoti gero vardo: Nósę susìtepė su tokiu kėpiu Yl.

pirštùs (rankàs) su[si]tèpti prisidėti prie kokio negarbingo darbo: Ir reikalas tavo praslys kaip ledu, ir pirštai nebus sutepti Mair. Jis tik vienas buvo nesustẽpęs rañkų vagysta Vrn. Tavo rankelės, motinėle, gaila į tokią bjaurybę sutepti LzP.

\ tepti; anttepti; aptepti; įtepti; ištepti; nutepti; patepti; pertepti; piesitepti; pratepti; pritepti; sutepti; užtepti